- pačaiža
- pačáiža sf. (1) Skdv, Grk, Kln, Pgr atšaiža, atplaiša, skeveldra: Obliuojant atsiskiria nuo medžio pačáižos Vl. Kai trenkė perkūnas, tai medis pačáižom nuėjo Ar. Medžio pačáiža įsidūriau koją Pžrl. Gilzė sprogdama pilną delną pačáižų privarė Vl. Akmuo pradėjo trūkinėt, atsirado pačaižiukės Jd.
Dictionary of the Lithuanian Language.